Naujienos

Lietuvos ambasada Prahoje kartu su Prahoje veikiančia Václavo Havelo biblioteka, surengė režisierės Aistės Stonytės dokumentinio filmo „Mamutų medžioklė“ peržiūrą ir diskusiją tema „Menininko laisvė nelaisvoje Europoje“. Diskusijoje nuotoliu dalyvavo A. Stonytė ir Čekijos Respublikos Prezidento, disidento ir dramaturgo V. Havelo ilgametė bendradarbė bei jo kūrybos tyrėja Anna Freimanová.

„Šiandien aktualu kelti klausimus, kaip menas sovietinės okupacijos laikotarpiu tapo pasipriešinimo forma ir kokia buvo tokių asmenybių kaip Jonas Jurašas ir Václavas Havelas kūrybinės drąsos kaina. Šie klausimai svarbūs ne tik istorijai, bet ir dabarčiai – pamiršus praeitį, atsiranda erdvė naujoms grėsmėms. Tai primena ir karas prieš Ukrainą“, – sakė diskusiją vedęs Lietuvos ambasadorius Prahoje Rolandas Kačinskas.

„Mamutų medžioklė“ – 1968 m. uždrausto legendinio teatro režisierius J. Jurašo spektaklio istorija, kurios fone filmo autorė vysto žmogiškųjų dramų represiniame režime temą, kalba apie meninės tiesos ir laisvės vertę. 2024 m. filmas buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kino premija „Sidabrinė gervė“ dokumentinio filmo kategorijoje.

Pokalbyje su A. Stonyte ir A. Freimanová ambasadorius teigė, kad J. Jurašo likimas mums primena tiesą, kuri rezonuoja ir Lietuvoje, ir Čekijoje: priespaudos laikais menas tampa veidrodžiu, o kartais ir kūju. „Ypač šiandien tokių asmenybių kaip Jurašas ir Havelas moralinė drąsa, jų tikėjimas, kad pašnabždomis išsakyta tiesa gali nugalėti baimę, yra svarbesnė nei bet kada“, – teigė R. Kačinskas. J. Jurašo meninis maištas, nulėmęs jo išvarymą į emigraciją, kaip ir atkakli V. Havelo disidentinė kova prieš komunistinę ideologiją tapo veiksniais, padėjusiais mūsų valstybėms atgauti laisvę, kad ir didelių asmeninių aukų kaina.

Diskusijoje rezonavo meno cenzūros, asmeninės atsakomybės ir kaltės temos. A. Freimanová pasidalino prisiminimais apie septintojo ir aštuntojo dešimtmečio Čekijos teatrą, kalbėjo apie V. Havelo politinės filosofijos šaknis ir jos sąsajas su jo kaip uždrausto menininko patirtimi. Pokalbis  nuvedė daug paralelių tarp Lietuvoje ir Čekoslovakijoje totalitarizmo laikais kūrusių menininkų realybės ir likimų. Nelikta vien prie istorijos vertinimo – A. Stonytė ir A. Freimanová dalinosi mintimis apie šiandien menininkus varžančius rėmus bei iššūkius kūrybos laisvei.

Renginį ambasada Prahoje suorganizavo su partneriu „Edison Filmhub“ Prahoje, prisidėjus Lietuvos kino kompanijai „Studio Nominum“. Vakare dalyvavo Čekijos kultūros, mokslo atstovai, Prahoje reziduojantys diplomatai, lietuvių bendruomenės nariai bei kino mėgėjai.