Naujienos

Lietuvos ambasada Prahoje surengė iškilmingą Lietuvos valstybės  apdovanojimo įteikimą Čekijos pilietei Anastazijai Koprivovai (Anastazie Kopřivová). Ji išsaugojo ir Lietuvai perdavė piešinius bei dokumentus, priklausiusius vienam svarbiausių Lietuvos modernizmo epochos meno kūrėjų Mstislavui Dobužinskiui (1875-1957).

Dekretą dėl A. Koprivovos apdovanojimą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė liepą, tačiau dėl Covid-19 pandemijos 85-erių moteris negalėjo atvykti į liepos 6-ąją Vilniuje vykusią ceremoniją.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius Anastazijai Koprivovai skirtas už Lietuvos vardo garsinimą.

Gruodžio 10 d. vykusios ceremonijos metu įteikdamas apdovanojimą Lietuvos ambasadorius Čekijoje Laimonas Talat-Kelpša akcentavo A. Koprivovos nesavanaudiškumą ir įgimtą teisingumo jausmą.

„Man didelė garbė įteikti Lietuvos valstybės apdovanojimą žmogui, kurį itin gerbiu už jos nesavanaudišką poelgį ir tvirtą pasiryžimą padaryti viską, kad Lietuvai būtų grąžintos jai priklausančios vertybės,“ – sakė L. Talat-Kelpša.

Pasak jo, A. Koprivovos Lietuvos institucijoms perduoti dokumentai ne tik papildė Lietuvoje saugomą menininko archyvą, tačiau padėjo atskleisti ir įdomių faktų apie jo asmenybę ir profesinius planus. „Esu tikras, tyrėjams išsamiai išnagrinėjus dokumentus, mūsų laukia dar daug įdomių atradimų ir detalių apie šį iškilų kūrėją”, – kalbėjo ambasadorius.

Dėkodama už įvertinimą ir pagarbą, kurią jai parodė Lietuvos valstybė, A. Koprivova prisipažino nesitikėjusi nei apdovanojimo, nei didelio dėmesio. „Galvojau, pasakys ačiū, ir man to būtų užtekę. Dabar jaučiuosi itin pagerbta”, – pabrėžė moteris.

Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo A. Koprivovos artimieji ir kolegos, Prahoje reziduojantys diplomatai, ambasados bičiuliai ir Lietuvių bendruomenės Čekijoje nariai. Pagerbti Čekijos pilietės atvyko ir  Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius Juozapas Blažiūnas. Būtent šiame archyve saugomi A. Koprivovos perduoti dokumentai.

M. Dobužinskis Čekijoje 1936-1937 m. sukūrė scenovaizdį ir kostiumus Nacionalinio teatro Prahoje spektakliui „Eugenijus Oneginas“. Būtent iš šio laikotarpio likę eskizai, kurį menininkas greičiausiai naudojo kaip savo portfolio, fotografijos, laiškai ir dokumentai, kuriuos paveldėjo ir išsaugojo A. Koprivova.

Rusų emigrantų šeimoje Prahoje 1936 m. gimusi A. Koprivova 1963-1993 m. dirbo J. A. Komenskio pedagogikos institute prie Čekoslovakijos mokslų akademijos. Išėjusi į pensiją ji ėmėsi rusų emigracijos į Čekoslovakiją temos, bendradarbiavo su Čekijos mokslų akademijos Slavų biblioteka, rengė publikacijas ir parodas apie rusų emigrantus, 1945 m. ištremtus iš Čekoslovakijos į Sovietų Sąjungos lagerius, siekė jų reabilitavimo. Jos surinktas dokumentų ir fotografijų archyvas apie rusų emigrantų gyvenimą Čekijoje laikomas vienu didžiausiu šalyje.