Naujienos

Sausio 16 d. šalia Prahos esančiame Mělniko mieste buvo pagerbtas prieš komunistinę diktatūrą protestavusių ir savo gyvybę už laisvę sovietmečiu atidavusiųjų tuometinės Čekoslovakijos ir Lietuvos jaunuolių Jano Palacho ir Romo Kalantos atminimas.

Minint 1969 m. sausio 16 d. Prahos centre (Vaclavo aikštėje) susideginimo formą pasirinkusio prieš Prahos pavasario užgniaužimą protestavusio Prahos Karolio universiteto studento J. Palacho mirties 40-ąsias metines, 2009 m. Mělnike buvo pastatytas paminklas, nes šiame mieste J.Palachas baigė vidurinę mokyklą. Nuo tada čia kasmet surengiamas minėjimas, kuriame pagerbiami ir kitų prieš komunistinę priespaudą kovojusių šalių „gyvieji fakelai“. Šiais metais tokiam paminėjimui buvo pasirinktas Romas Kalanta.

Pagerbimo ceremonijoje, surengtoje miesto mero Ctirad Mikeš kvietimu, dalyvavo aukšti Čekijos Respublikos pareigūnai - Čekijos parlamento pirmininkas Jan Hamáček, Senato pirmininko pavaduotoja Alena Gajdůšková, Prahos diplomatinio korpuso atstovai. Per minėjimą žodį taręs Lietuvos ambasadorius Aurimas Taurantas pabrėžė, kad Čekoslovakijos ir Lietuvos visuomenės pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir totalitariniam režimui procesai buvo susiję. Jano Palacho auka įkvėpė kovai prieš komunistinę diktatūrą ne tik tuometinės Čekoslovakijos, bet ir kitų šią priespaudą kentusių šalių laisvę mylinčius žmones. 1972 metų Kauno įvykiai buvo neabejotinai paveikti Prahos pavasario ir Jano Palacho poelgio. Pasak ambasadoriaus, Jano Palacho, Romo Kalantos ir kitų panašiai pasielgusiųjų auka nebuvo veltui. Be jų, ko gero, ir išsivadavimas 1989-90 m. nebūtų buvęs toks greitas ir sėkmingas.

Lygiai taip, kaip po J. Palacho susideginimo Vaclavo aikštėje Čekoslovakijoje atgijo tuo metu po Varšuvos Pakto šalių karinės invazijos jau silpusio čekų ir slovakų pasipriešinimo judėjimas, R. Kalantos radikalus poelgis, nors ir kruopščiai slepiamas, sužadino antisovietinį bruzdėjimą Lietuvoje 8-o dešimtmečio pradžioje.

Kiti pasisakiusieji taip pat kalbėjo apie sąsajas tarp tuometinio jaunimo pavienių išsilaisvinimo troškimą simbolizavusių akcijų ir vėlesnių įvykių visame Vidurio ir Rytų Europos regione, pabrėžė savo gyvybes už laisvę atidavusiųjų poelgių prasmę. Daugelis savo kalbose atskirai minėjo Romo Kalantos atvejį, kaip turėjusį ypatingą poveikį tuometinės Sovietų Sąjungos viduje.

Prie paminklo J. Palacho atminimui buvo padėti gėlių vainikai.

Po minėjimo Mělniko Masaryko kultūros namuose buvo parodytas R. Kalantos istoriją pasakojantis 1990-aisiais metais Raimundo Banionio ir Andriaus Šiušos sukurtas dokumentinis filmas “Fontano vaikai“.