Naujienos

Lietuvos Respublikos ambasada Čekijos Respublikoje, tęsdama M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo renginių ciklą, kviečia kartu paminėti mums ir valstybei svarbias datas – vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją. Kviečiame į vakarą „Laiškai Sofijai“ vasario 26 d. 18:00 val. Lietuvos Respublikos ambasadoje Čekijoje (Pod Klikovkou 1916/2 Praha).

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis kūrė ne vien dailę ir muziką. Beveik visą savo dešimties metų meninės veiklos laikotarpį jis nepaleido iš rankų ir plunksnos, mėgindamas jėgas literatūroje, ne kartą, kaip liudija užuominos jo laiškuose, ketindamas ir rimtai „griebtis“, nuosekliai padirbėti šioje srityje.

Jau trisdešimtmetis dailininkas ir kompozitorius mini savo „literatūrą“. Nebuvo tai jaunuoliški ar tik ambicijos diktuojami kūriniai. Veikiau – tikrų ir imperatyvių kūrybos jėgų balsas. Visą Čiurlionio publicistiką, o ypač laiškus žymi ryškus žodis ir talpus vaizdas; matome juose tokias jausmo, vaizdo, stiliaus potencijas, kurios ir galėjo, ir turėjo ieškoti sau tinkamos išraiškos rašytinio žodžio mene.

M. K. Čiurlionis rašė lenkiškai ir savo žodžio kūrybos nespausdino. Nėra unikali toji aplinkybė, kad susipratusiems lietuviams teko mokytis gimtosios kalbos, o Čiurlionis nespėjo jos išmokti taip gerai, kad galėtų rašyti tokius giliamintiškus ir poetiškus tekstus. Čekų tautinės muzikos klasikas Bedřichas Smetana daugiau nei pusę gyvenimo geriau kalbėjo vokiškai, laiškus rašė vokiškai; Leošo Janáčeko uošvė nuolat priekaištaudavo dukrai, kad jų namuose kalbama čekiškai, t. y., „tarnaičių kalba“.

Ypatingą vietą Čiurlionio literatūriniame palikime užima laiškai. Juos rašė šeimos nariams, mecenatams, tačiau jautrus Čiurlionio vidinis pasaulis geriausiai atsiskleidžia jo laiškuose sužadėtinei, vėliau ir žmonai Sofijai Kymantaitei. Kai jiedu susipažino, 32-ejų metų Čiurlionis buvo baigęs dvi konservatorijas kompozitorius ir talentingas, savitas, garsėjąs, nors dar toli gražu nepripažintas dailininkas, vertęsis pamokomis, vadovavęs chorui. Sofijai tuo metu buvo 22-eji. Ji buvo pradedanti rašytoja, dirbo „Vilties“ laikraščio redakcijoje, dalyvavo visuomeninėje veikloje. Išsilavinusi kaip reta to meto lietuvaitė, savarankiška, maloniu ovaliu madonos veidu ir didelėmis „jūros akimis“ (taip jas vadino Čiurlionis) Sofija Kymantaitė galėjo sužavėti ir žavėjo ne vieną. Pasirinko vieną – keleriems bendriems metams ir visam našlės gyvenimui.

Informacija parengta pagal V. Landsbergio ir J. Bruverio tekstus

Vakaro „Laiškai Sofijai“ metu vasario 26 d. Lietuvos ambasadoje Čiurlionio laiškų ištraukas skaitys aktorius Deividas Batavičius. Jaunosios kartos aktorius sukūrė įsimintinus vaidmenis teatre ir kine, dirbo su garsiais režisieriais O. Koršunovu, K. Glušajevu. Per neilgą savo karjerą įkūnijo Romeo, Jago, Banko ir kitus vaidmenis. Kine aktorius bendradarbiavimo su režisieriais K. Vildžiūnu, J. Trukanu, A. Burkšaičiu, taip pat pasirodė „Netflix“ seriale „Clark“, televizijoje jį galima išvysti paaugliams ir vaikams skirtuose LRT serialuose „Bloga mergaitė“, „Minčiukų palėpė“. Aktorius aktyviai dalyvauja performansuose, literatūros renginiuose ir muzikinėse programose. Jis organizavo poezijos vakarus, dalyvavo festivalyje „Sirenos“ bei įvairiuose socialiniuose projektuose.

Karolina Pancernaitė yra Čekijos filharmonijos orkestro pianistė, aktyvi kamerinės muzikos atlikėja ir pedagogė. Groti pradėjo būdama šešerių, baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos mokyklą. Būdama 10 metų kaip solistė debiutavo su Brno filharmonijos orkestru, vėliau keletą metų grojo su Kauno simfoniniu orkestru. Studijavo Londono karališkoje muzikos akademijoje, Škotijos karališkoje konservatorijoje, solinius rečitalius surengė įvairiuose festivaliuose ir koncertų salėse visoje Europoje. Už muzikinius pasiekimus įvertinta Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus padėka.

Paulius Grigonis muzikinį kelią pradėjo 1989 m. Kauno berniukų ir jaunuolių chorinio dainavimo mokykloje „Varpelis“. 2004 m. Vilniaus universitete įgijo teisės magistro laipsnį. 2006-aisiais pradėjo privačias vargonų pamokas pas dr. Vidą Pinkevičių. 2008 m. tapo II-ojo Jono Žuko vargonininkų konkurso laureatu. Dalyvavo įvairiuose meistriškumo kursuose vargonininkams ir bažnyčių muzikams, vargonavo Vilniaus Šv. Kryžiaus, Šv. Juozapo, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiose, surengė koncertus ir vargonų demonstracijas daugelyje Lietuvos miestų, yra vienas iš Nacionalinės vargonininkų asociacijos steigėjų.