Naujienos

PRAHA, 2011 m. kovo 23 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimo Prahoje, skirto kovai su antisemitizmu viešajame diskurse, dalyviai pakvietė imtis ryžtingesnių veiksmų kovoje su netolerancijos ir neapykantos apraiškomis, kartu išsaugant žodžio laisvę.  ESBO pirmininkaujančios Lietuvos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) organizuoto dviejų dienų trukmės susitikimo atidaryme kalbėtojai išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių antisemitizmo apraiškų daugelyje ESBO šalių ir pabrėžė jų keliamą pavojų asmenų, grupių ir visuomenių saugumui. „Dabartinis antisemitizmas gali priminti senus nuodus naujuose buteliuose, tačiau jų turinys yra toks pat mirtinas, kaip ir anksčiau. Kadangi neapykanta ir priešiškumas Europos visuomenėse auga, antisemitizmas XXI a. vis dar tebegyvuoja tiek posovietinėse šalyse, tiek ir Vakarų Europoje“, – kalbėjo Čekijos užsienio reikalų pirmasis viceministras Jiřis Schneideris, atstovaujantis susitikimo šeimininkę Čekijos užsienio reikalų ministeriją. 

ODIHR direktorius ambasadorius Janezas Lenarčičius pabrėžė, kad svarbu rasti tinkamą pusiausvyrą tarp saviraiškos laisvės ir teisės būti apsaugotam nuo netolerantiškos kalbos žalos. „Man atrodo, kad mes šiuo metu atsidūrėme kryžkelėje, kurioje daugelis demokratinių visuomenių kvestionuoja ilgai teisingais laikytus principus ir įsitikinimus. Kalbant apie saugumą, ši situacija kelia ypač didelį susirūpinimą, nes istorija rodo, kad būtent tokioje situacijoje mažumoms gresia daugumos nuosprendžiu būti paverstoms atpirkimo ožiu vien dėl savo skirtumų“, – pridūrė jis. 

ESBO pirmininko asmeninis atstovas kovos su antisemitizmu klausimais rabinas Andrew Bakeris sakė, kad net tada, kai politinė vadovybė yra principinga ir pripažįsta, kad antisemitinis diskursas yra nepriimtinas, rimtų veiksmų dažnai trūksta. „Netvirtos koalicijos ir mažumos vyriausybės apriboja galimybes ar valią imtis veiksmų. Šiomis dienomis mums tikriausiai pasisekė, jei pagrindinės partijos gali būti suturėtos nuo paprasčiausio drabstymosi purvu, bet ir tai ne visada“, – sakė A.Bakeris. Jis pridūrė, kad šiame kontekste žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį kaip pranešėja ir antisemitinio diskurso veikėja ar įgalintoja. 

ESBO pirmininkui atstovaujanti Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė Liauškienė pabrėžė antisemitinių vaizdų ir stereotipų destruktyvumą bei pareiškė, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant neperduoti to ateities kartoms. „Esame skatinami ieškoti naujų būdų nuo pat ankstyvo amžiaus mokyti savo vaikus holokausto istorijos ir taip apsaugoti juos nuo antisemitizmo viruso“, – teigė viceministrė. 

Atidarymo metu kalbėtojai siūlė gerinti duomenų apie neapykantos apraiškas rinkimą, vyriausybių vadovams imtis aktyvesnio vadovaujančio vaidmens kovoje su neapykantos kurstymu ir daugiau investuoti į tolerancijos ugdymą. Diskusijų metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas tradicinėms antisemitizmo temoms ir stereotipams, tarptautiniams įvykiams kaip naujam faktoriui, susijusiam su antisemitizmo apraiškomis, ir praktikoms, kurios pasirodė esančios veiksmingos kovoje su antisemitizmu viešajame diskurse. 

Dėl priedų ir nuorodų į informacijos šaltinius prašome apsilankyti http://www.osce.org/odihr/76202.