Naujienos

Prahoje rugsėjo 21 d. specialia diskusija apie Europos ateitį paminėtas Lietuvos ir Lenkijos gegužės 3-osios Konstitucijos 230-osios metinės. Diskusiją inicijavo Lietuvos ambasada, bendradarbiaudama su Lenkijos ir Slovėnijos ambasadomis bei Europos Komisijos atstovybe Prahoje. Pasak ambasadoriaus Laimono Talat-Kelpšos, prieš daugiau nei 200 metų priimtas dokumentas pralenkė savo laiką ir tuometinę Lietuvos ir Lenkijos visuomenę. Konstitucijos siekis buvo įtvirtinti laisvės ir solidarumo principus, kurie aktualūs ir šiandien.

„Šiemet minėdami 230-ąsias Konstitucijos metines, norėjome pažvelgti ir į dabartį, aptarti Europos ateitį, panagrinėti, ar keitėsi bei kaip keitėsi europiečių vertybės, ir su kokiais iššūkiais šiandien susiduria Europos Sąjunga”, - kalbėjo ambasadorius.

Gegužės 3-osios Konstitucija, pasak L. Talat-Kelpšos, įvedė mažiausiai tris drąsias naujoves: pertvarkė ir išplėtė atstovavimą, panaikino veto teisę ir suformulavo naujas vertybes. Šios naujovės aktualios ir svarstant Europos Sąjungos ateitį, ypač vertybinis aspektas.

„Pavyzdžiui, per daugiau kaip 200 metų įpratome tikėti, kad mokslo galia – neginčijama. Tačiau Covid pandemija, o ypač – prasidėjusi skiepijimo kampanija atskleidžia, kad vis daugiau žmonių, atrodytų, dėl nesuprantamų priežasčių mokslu tiesiog nebetiki. Tas pats pasakytina ir apie demokratiją, žmogaus teises – ar jos vis dar tebėra pamatinės pasaulio sanklodos vertybės? Ir ar laiku nepermąstę vykstančių pokyčių nepavėluosime į traukinį, kaip galbūt nutiko XVIII a. pabaigos Lietuvos ir Lenkijos valstybei?” — klausė ambasadorius.

Sveikindami diskusijos dalyvius Čekijos Senato Užsienio reikalų, gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Pavelas Fischeris bei Slovėnijos ambasadorė Tanja Strniša pabrėžė istorinės praeities svarbą įveikiant šių dienų iššūkius.

„Europos žemyno praeitis, mūsų tautų tradicijos ir tokie europinio paveldo artefaktai kaip Gegužės 3-iosios Konstitucija gali tapti puikiu įkvėpimo šaltiniu, stiprinti mūsų šalių atsparumą įvairioms ideologijoms, melagienoms, o kartu padėti mums puoselėti europines vertybes, tokias kaip teisinė valstybė bei pagarba žmogaus orumui“, — sakė P. Fischeris.

Kalbėdamas apie Konstitucijos priėmimo kontekstą ir istorinį laikotarpį, žymus istorikas, Aberdyno universiteto (Škotija) profesorius Robertas Frostas akcentavo, jog ne taip svarbu, kokios konkrečios nuostatos įrašytos dokumente – kur kas svarbiau yra tai, jog nepaisant ypatingai sudėtingų istorinių aplinkybių dėl šios Konstitucijos pavyko susitarti.

„Būtent šis tarimosi, konstruktyvaus dialogo aspektas yra didžiausia Gegužės 3-iosios konstitucijos vertė tiek Europos politikos teorijai, tiek ir visai žemyno politinei raidai. <…> Abiejų Tautų Respublika buvo dviejų tautų respublika, piliečių bendruomenė. Pati politinė sistema buvo nukreipta į dialogą, bendro sprendimo paieškas”, - kalbėjo istorikas.

Todėl, pasak R. Frosto, kritikuodami Abiejų Tautų Respubliką neva sugriovusį „Liberum Veto“ principą, nepamirškime, kad dar ir šiandien vienbalsiškumas Europos Sąjungoje lemia tai, kad visų valstybių narių – net ir pačių mažiausių – balsas yra girdimas, įsiklausoma į kiekvieną nuomonę ir visuomet ieškoma kompromiso. „Tai ir yra reikšmingiausia Gegužės 3-iosios Konstitucijos pamoka šiandienos Europai“, — pažymėjo istorikas.

Pasak jo, pasitinkant naujus ES iššūkius, reikia ieškoti naujų solidarumo formų. „Vakarų visuomenėse stebime daug susiskaldymo, nesusikalbėjimo, tačiau turime suvokti, kad nėra unitarinių visuomenių. Žmonės turi skirtingas istorines patirtis ir požiūrius. Turime siekti kompromiso. ES neturi tapti valstybe, nes visuomet buvo ir, viliuosi išliks – valstybių sąjunga“, — sakė R. Frostas.

EK Vertimų direktorato vadovas Rytis Martikonis mano, kad projektuodami ES ateitį neturėtume pasiduoti pagundai ją „instrumentalizuoti“. „Dažnai girdžiu, kad ES veikia per lėtai, sprendimų priėmimas gremėzdiškas, tačiau greiti sprendimai neturėtų atsirasti demokratijos sąskaita. Demokratija negali būti efektyvumo įkaitė. Demokratijos kokybė – tai sutarimas, bendro sprendimo paieška ir gebėjimas jį rasti. Tai visuotinio sutarimo kultūra, kantriai ugdyta ne vieną šimtmetį”, — kalbėjo R. Martikonis.

Europos Parlamento narys iš Lenkijos Zdzisławas Krasnodębskis ir Prahos Karolio Universiteto docentė Jana Reschová akcentavo istorijos pamokų svarbą bei pabrėžė, kad projektuojant ES ateitį negalima pamiršti skirtingų ES valstybių narių konstitucinių tradicijų.

Konstitucijos 230-osioms metinėms taip pat yra skirta Lietuvos ir Lenkijos ambasadų kartu su Lenkų institutu Prahoje parengta paroda, pristatanti Abiejų Tautų Respublikos susikūrimo aplinkybes, svarbiausius jos pasiekimus, asmenybes, kultūrinį ir politinį palikimą. Gegužės mėnesį paroda buvo eksponuota Prahoje, rugpjūtį – Brno mieste, rugsėjį – Liberece. Spalį paroda keliaus į Ostravą.