Artimiausi renginiai

Baltijos Jūros Valstybių Taryba (BJVT)

Sukurta 2014.01.23 / Atnaujinta 2021.11.24 16:35

• Lietuvos pirmininkavimo BJVT 2020-2021 metų ataskaita

 


 

 

• Lietuvos pirmininkavimo BJVT Smurto prieš vaikus darbo grupei ataskaita

 


 


Dokumentai ir deklaracijos

 


Bendra informacija apie Baltijos Jūros Valstybių Tarybą (BJVT)

Europos Sąjungoje didelis dėmesys skiriamas makroregionų kūrimui. Pirmuoju makroregionu tapo Baltijos jūros regionas, kuriam buvo sukurta speciali ES Baltijos jūros regiono strategija. Sėkmingos regiono plėtros pagrindu tapo glaudaus regioninio bendradarbiavimo politika, kuriai pagrindus padėjo Baltijos jūros valstybių taryba.

1992 m. Kopenhagoje įsteigta Baltijos Jūros Valstybių Taryba (BJVT) - neformalus regioninis politinis forumas - siekė skatinti integracinius procesus itin ekonominiu ir socialiniu požiūriu įvairiapusiškame regione. Sugriuvus geležinei uždangai į regioną sugrįžo Baltijos valstybės Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat Lenkija, atsinaujinusi Rusijos Federacija, bei ta Vokietijos dalis, kuri ilgam laikui buvo virtusi Vokietijos Demokratine Respublika. Šiandien Baltijos jūros regionas yra pripažįstamas sėkmingiausiu regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu ne tik Europos Sąjungoje. BJVT pasiekė savo tikslus ir toliau lieka svarbi regionui ir Lietuvai.

BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą.

BJVT narės yra 11 valstybių: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusijos Federacija, Suomija, Švedija, Vokietija. Specialų nario statusą turi ES.

Stebėtojo statusą turi:  Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija, Ispanija, JAV, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Vengrija, Baltarusija.

Aukščiausias BJVT organas yra Taryba, kurią sudaro valstybių narių užsienio reikalų ministrai ir Europos Sąjungos/EIVT vadovas. Užsienio reikalų ministrų susitikimai buvo rengiami kas antri metai. Taip pat kas antri metai buvo rengiami valstybių vyriausybių vadovų susitikimai (pirmasis įvyko 1996 m. Švedijoje). Ši tradicija sustojo po to, kai BJVT narė Rusija neteisėtai aneksavo Krymą. Šiuo metu yra rengiami kasmetiniai Baltijos jūros regiono aukšto lygio susitikimai. Pastarasis įvyko (nuotoliniu būdu) 2021 m. birželio 1 d. pirmininkaujant Lietuvos užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui.

Tarybai rotacijos principu po vienerius metus (nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.) pirmininkauja viena iš valstybių-narių. Pirmininkaujančios valstybės užsienio reikalų ministras yra atsakingas už Tarybos veiklos koordinavimą. Jam padeda Vyresniųjų pareigūnų komitetas (VPK), kurį sudaro BJVT valstybių narių užsienio reikalų ministerijų deleguoti pareigūnai ir Europos Sąjungos/EIVT atstovas. Komiteto pirmininką deleguoja BJVT pirmininkaujanti valstybė. Tarp užsienio reikalų ministrų posėdžių Vyresniųjų pareigūnų komitetas dirba kaip pagrindinis diskusijų ir sprendimų priėmimo forumas.

2014 m. organizacija apsibrėžė tris ilgalaikio bendradarbiavimo prioritetus: regioninės tapatybės puoselėjimas, tvaraus ir pasiturinčio regiono kūrimas, piliečių saugumo užtikrinimas. Kiekviena nauja pirmininkaujanti šalis šių prioritetų pagrindu pasirenka savas labiausiai remiamas sritis.

Dėl politinės padėties pokyčių regione ir Europoje BJVT ministrai 2017 metais nutarė organizaciją reformuoti taip, kad ji atitiktų šiandienos poreikius. Latvijos ir Danijos pirmininkavimai buvo skirti organizacijos reformos projekto parengimui ir patvirtinimui. Priimti dokumentai patvirtino BJVT išskirtinį vaidmenį užtikrinant tarpvyriausybinį politinį dialogą ir praktinį bendradarbiavimą regione. Juose teigiamai vertinamas BJVT įdirbis daugelyje tvariai regiono plėtrai svarbių sričių, taip pat kovojant su tokiomis aktualiausiomis problemomis, kaip prekyba žmonėmis, smurtas prieš vaikus, organizuotas nusikalstamumas. Kartu buvo nuspręsta keisti BJVT veiklos principus. Pagrindiniu principu  tapo organizacijos veiklos lankstumas atsižvelgiant į geopolitines aplinkybes. Tai reiškia tradiciškai privalomų užsienio reikalų ministrų arba viršūnių susitikimų kiekvieno pirmininkavimo pabaigoje atsisakymą, pereinant prie principo juos rengti, kada reikalinga ir tuo politiniu lygiu, kuris atitiktų tą poreikį. Kitos dvi gairės – glaudžiau bendradarbiauti su kitomis regioninėmis organizacijomis ir siekti didesnio nevyriausybinių ir jaunimo organizacijų įtraukimo į BJVT projektinę veiklą.

Lietuva pirmininkavo BJVT 1998-1999, 2009-2010 ir 2020-2021 metais. 8-asis BJVT ministrų pirmininkų susitikimas 2010 m. Vilniuje priėmė Vilniaus deklaraciją „Baltijos jūros regiono vizija iki 2020 m.“, kurioje buvo numatytos regiono artimiausio dešimtmečio vystymo kryptys. Deklaracijoje pabrėžiama, kad regionas „turi potencialą tapti vienu iš labiausiai klestinčių, novatoriškų ir konkurencingų pasaulio regionų, šiam tikslui pasiekti naudodamasis Baltijos Jūros Valstybių Tarybos, taip pat kitų Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo mechanizmais“. Ši deklaracija tapo svarbiu BJVT regioninės politikos formavimo įrankiu. Trečiasis Lietuvos pirmininkavimas BJVT pratesė šią tradiciją – aukšto lygio susitikime 2021 m. birželio 1 d. buvo priimta Antroji Vilniaus Deklaracija “Baltijos jūros regiono vizija iki 2030 metų”.

Praktinius tikslus BJVT įgyvendina remdamasi šalių narių šakinių ministerijų veikla įvairiose ekspertų ir darbo grupėse. Tai:

  • Branduolinės bei radiacinės saugos ekspertų grupė (EGNRS),
  • Tvarios jūrų ekonomikos ekspertų grupė (EGSME)
  • Darbo grupė kovai su prekyba žmonėmis (TF-THB),
  • Bendradarbiavimo dėl pagalbos vaikams pavojuje ekspertų grupė (CAR),
  • Tvaraus vystymosi ekspertų grupė (EGSD Baltic 2030),
  • Grupė kovai su organizuotu nusikalstamumu (BSTF) - jai vadovauja valstybių vyriausybių vadovai,
  • Baltijos jūros bendradarbiavimo paveldo priežiūrai grupė (BSMGHC),
  • Ars Baltica organizacinis komitetas (ABOC), skirtas kultūriniam bendradarbiavimui,
  • Grupė vizijos ir strategijos aplink Baltijos jūrą erdviniam planavimui (VASAB).

 

BJVT taip pat glaudžiai bendradarbiauja su kitomis regioninėmis organizacijomis, vadinamosiomis „strateginėmis partnerėmis“:

  • Baltijos jūros parlamentų konferencija (BSPC),
  • Baltijos salų tinklas (B7),
  • Baltijos jūros valstybių tarp-regioninis bendradarbiavimas (BSSSC),
  • Baltijos miestų sąjunga (UBC),
  • Baltijos jūros nevyriausybinių organizacijų forumas,
  • Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklas (BASTUN),
  • Helsinkio Komisija (HELCOM),
  • Baltijos regiono valstybių universitetų tinklas (BSRUN).

 

Jų gretas nuolat papildo vis naujai susiformuojančios regioninės organizacijos įvairiausiose bendradarbiavimo srityse. Šiam bendradarbiavimui skatinti BJVT įkūrė Projektų rėmimo fondą, išlaikomą visų valstybių narių lėšomis.

BJVT vykdomų projektų partnerėmis taip pat tapo daug svarbių tarptautinių organizacijų.

Švedų Institutas (SI) yra ilgametis BJVT projektų partneris įvairiose srityse, ypač vadovavimo programose ekologijos, įdarbinimo, viešojo saugumo užtikrinimo srityse.

Šiaurės šalių ministrų taryba (NCM) yra gimininga organizacija, su kuria pastaruoju metu daugiausiai bendradarbiaujama kovos su prekyba žmonėmis ir vaikų teisių gynimo srityse.

Viduržemio jūros sąjunga (UfM) yra regioninė organizacija, su kuria BJVT bendradarbiauja klimato adaptacijos srityje.

Vidurio Europos iniciatyva (CEI) yra daugiametė BJVT partnerė dalinantis regioninių organizacijų gerąja praktika.

BJVT TF-THB ir CAR yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (OSCE) Aljanso prieš prekyba žmonėmis narės. Taip pat bendradarbiaujama viešojo saugumo užtikrinimo srityje.

BJVT taip pat dalyvauja trejose Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos (EUBSRS) veikose: Policy Area Secure, Horizontal Action Climate, Horizontal Action Neighbours.

BJVT Nuolatinis sekretoriatas įkurtas Stokholme 1998 metais. Jis padeda pirmininkaujančiai valstybei, BJVT darbo grupėms ir struktūroms organizaciniais ir techniniais klausimais, užtikrina BJVT veiklos tęstinumą keičiantis pirmininkaujančiai valstybei, teikia techninę paramą BJVT padalinių ir jos strateginių partnerių vykdomų projektų įgyvendinimui ir yra atsakingas už regioninio bendradarbiavimo duomenų bazę.

BJVT sekretoriato interneto svetainė www.cbss.org