Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Prahoje specialia diskusija pagerbtas Romo Kalantos atminimas

Sukurta 2022.05.19 / Atnaujinta 2022.05.19 17:55
      Prahoje specialia diskusija pagerbtas Romo Kalantos atminimas
      Prahoje specialia diskusija pagerbtas Romo Kalantos atminimas
      Prahoje specialia diskusija pagerbtas Romo Kalantos atminimas
      Prahoje specialia diskusija pagerbtas Romo Kalantos atminimas
      Prahoje specialia diskusija pagerbtas Romo Kalantos atminimas

      Prahoje trečiadienį vyko diskusija „Romas Kalanta ir kiti gyvieji fakelai SSRS“,  kuria buvo pagerbtas prieš 50 metų Kaune susideginęs R. Kalanta ir keletą metų anksčiau analogiškai dėl Čekoslovakijos laisvės pasiaukojęs Janas Palachas.

      Václavo Havelo bibliotekoje vykusią diskusiją surengė Lietuvos ambasada Čekijoje, bendradarbiaudama su V. Havelo biblioteka ir Prahos XX a. atminties muziejumi. Lietuvai ekspertų pokalbyje atstovavo Vytauto Didžiojo universiteto sovietinių ir posovietinių studijų dėstytojas, žmogaus teisių aktyvistas, Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro direktorius istorikas Robertas van Vorenas.

      Sveikindamas diskusijos dalyvius ir publiką, Lietuvos ambasadorius Prahoje Laimonas Talat-Kelpša pabrėžė, jog Romo Kalantos protestas prieš sovietinę santvarką ir jo paaukota gyvybė įrodo, kiek daug žmonių, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo ar kilmės, Lietuvoje suvokė buvusio režimo beprasmybę ir neteisybę. Ambasadorius dėkojo istorikams, kurie tyrinėja ir randa sąsajas tarp skirtingose šalyse vykusių tragiškų įvykių, brėžia paraleles, kurios ir dabar sujungia valstybes. Simboliška, kad prieš savaitę Kaune vykusiame atminimo koncerte ant Karo muziejaus fasado buvo eksponuotos būtent R. Kalantos ir J. Palacho nuotraukos.

      Roberto van Voreno pranešime didžiausias dėmesys skirtas pristatyti sovietinės psichiatrijos, kuri tarnavo kaip kovos prieš disidentus įrankis, principus. Ekspertas komentavo Romo Kalantos atvejį, supažindino su istorinėmis aplinkybėmis, kurių dėka Kaunas tapo alternatyvių jaunimo judėjimų traukos centru 8-ajame dešimtmetyje. Jis taip pat akcentavo būtinybę plačiau ir giliau pristatyti Lietuvos kovą prieš sovietinį režimą, disidentų veiklą ir kelią į Nepriklausomybę.

      Diskusijai vadovavo XX a. atminties muziejaus istorikas Petras Blažekas, vienas iš gegužės 13-14 d. Kaune vykusios tarptautinės mokslo konferencijos „Atleisti ar pamiršti – susitaikymas su skaudžia praeitimi“ pranešėjų. Jis pristatė „gyvųjų fakelų“ sovietiniame regione fenomeną ir jo ištakas, argumentus, kodėl jie laikomi protesto prieš komunistinį režimą išraiška.

      Įdomiais  faktais iš savo asmeninio gyvenimo pokalbį papildė publicistas Romanas Laube. Jis ne tik pats buvo hipių judėjimo sovietinėje Čekoslovakijoje dalyvis, bet ir ilgą laiką tyrinėjo alternatyvių judėjimų istoriją buvusiame Rytų bloke.

      Naujienlaiškio prenumerata

      Captcha