Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Prahoje paminėtas sovietų trėmimų iš Baltijos šalių 80-metis

Sukurta 2021.06.15 / Atnaujinta 2021.06.15 20:38
      Prahoje paminėtas sovietų trėmimų iš Baltijos šalių 80-metis
      Prahoje paminėtas sovietų trėmimų iš Baltijos šalių 80-metis
      Prahoje paminėtas sovietų trėmimų iš Baltijos šalių 80-metis
      Prahoje paminėtas sovietų trėmimų iš Baltijos šalių 80-metis

      Specialia paroda Lietuvos ambasadoje Prahoje paminėtas pirmųjų sovietinių trėmimų iš Baltijos šalių 80-metis. Šįkart apie trėmimų baisumus pasakoja ne tik istoriniai faktai ir nuotraukos: ekspozicija papildyta ir asmenine ambasadoriaus Laimono Talat-Kelpšos šeimos istorija.

      Antradienį parodą Lietuvos ambasados kiemelyje atidarė Čekijos Senato pirmininkas Milošas Vystrčilas, taip pat dalyvavo kiti Čekijos politikai, pareigūnai, Prahoje reziduojantys diplomatai, lietuvių bendruomenės atstovai. Senato pirmininkas savo kalboje sakė, kaip svarbu atsiminti dešimtis tūkstančius žmonų ir jų jėgą, valią, ryžtą, kurie buvo būtini, kad išgyventų sovietų Gulage; tačiau jis pabrėžė, kad žmonių gebėjimas pamiršti bloga ir prisiminti gera kartais būti rizikingas.

      „Svarbu, kad mes sukauptume drąsą kalbėti ir apie tragiškus įvykius, nes be drąsos negalės pasireikšti mūsų svarbiausiosios savybės. Dėkoju už tai, kad Lietuva, ir Lietuvos ambasada, rūpinasi ne tik savimi, bet ir kitais. Taip pat visus kviečiu saugoti mūsų, savą dangų, kad jis netaptų kino nors kito dangumi“, – sakė Senato pirmininkas. M. Vystrčilas taip pat dėkojo ambasadai už įtemptą pastarųjų savaičių bendradarbiavimą, rengiant Baltarusijos lyderės Sviatlanos Tichanovskajos praėjusios savaitės vizitą Čekijoje.

      “Mano senelio šeima į Sibirą išvežta 1941 metų birželio 14-ąją. Močiutė į Sibirą bėgo pati, nes jos mama jau buvo suimta ir tik kaimynų įspėta močiutė negrįžo namo ir išvengė arešto. Mano tėvas gimė ir augo Vorkutoje. Ir jei stalininis teroras daug kam Europoje atrodo tolima praeitis, galiu pasakyti: ne, jo šešėlis vis dar čia, stalininio teroro aukos dar gyvos ir dar ieško atsakymo į klausimą “už ką?”, - susirinkusiems svečiams sakė ambasadorius L. Talat-Kelpša.

      Pasak Lietuvos atstovybės vadovo, oficialus istorijos pasakojimas dažnai nuošalėje palieka aukų ir budelių asmenines nuostatas, išgyvenimus, patirtis, nes tokia kolektyvinės atminties paskirtis - subendrinti, nuasmeninti, išskirti bendruomenę telkiančius epizodus ir išmoktas pamokas.

      “Todėl norėjosi sugretinti kolektyvinę atmintį ir asmeninius prisiminimus, žiūrovui pateikti kuo įvairiapusiškesnį paveikslą. Juk kaip nebūtų paradoksalu, asmeniniuose prisiminimuose dažnai ištrinami patys siaubingiausi išgyvenimai - žmogaus sąmonė šitaip stengiasi apsisaugoti nuo perdegimo ir išsaugoti viltį”, - sakė L. Talat-Kelpša.

      Ambasadoje atidaryta ekspozicija - tai prieš dešimtmetį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta paroda „Po svetimu dangumi: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“. Joje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos pasakoja apie trėmimų organizavimą, politinius areštus, sunkias ir sudėtingas tremtinių bei politinių kalinių gyvenimo, buities ir darbo sąlygas. Lietuvoje ir užsienyje ji jau rodyta daugiau nei 30 kartų, tarp jų - ir Europos Parlamente.

      Čekijos publikai pristatoma paroda specialiai išversta į čekų kalbą ir papildyta pasakojimu apie ambasadoriaus šeimos narių tremtį.

      1941 metų birželio 14 dieną Sovietą Sąjunga pradėjo vykdyti masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmuosius okupacijos metus sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. gyventojų buvo įkalinta.

       

      Naujienlaiškio prenumerata