Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Iš krizės turime išeiti skaitmeniniu ir žaliuoju keliu. ES turi sugebėti savarankiškai pasigaminti pakankamai medicininių priemonių, sako Lietuvos Prezidentas

Sukurta 2020.06.18 / Atnaujinta 2020.06.18 10:40
    Iš krizės turime išeiti skaitmeniniu ir žaliuoju keliu. ES turi sugebėti savarankiškai pasigaminti pakankamai medicininių priemonių, sako Lietuvos Prezidentas

    Dienraščio "Hospodarske noviny" analitiko ir Baltijos šalių eksperto Martino Ehlo interviu su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda, publikuotas 2020 m. birželio 17 dieną.

    Reuters/HN nuotr.

    Kitą mėnesį jis švęs vienerius metus Lietuvos Prezidento funkcijoje. Laimėjo rinkimus kaip nepriklausomas kandidatas, ir, būdamas žinomu ir gerbiamu ekonomistu, šiuo metu dalyvauja suvaldant Lietuvos ir, tam tikra prasme, visos Europos Sąjungos krizę. Lietuvai tradiciškai ES viršūnių susitikimuose paprastai atstovauja Prezidentas; taip turėtų būti ir šį penktadienį vykstant valstybių ir vyriausybių vadovų vaizdo konferencijai dėl Europos Sąjungos biudžeto ir atnaujinimo fondo.

    Atsakydamas į HN klausimus raštu, vienos iš Baltijos valstybių Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia panašų nusistatymą, kaip ir pvz. jo kolegė iš Slovakijos Zuzana Čaputova savo interviu dienraščiui SME, kurį praėjusį ketvirtadienį savo skaitytojams pasiūlė ir HN: su pandemija susijusią krizę, pasak jų, būtina išnaudoti kaip progą Europoje sukurti skaitmeninę, inovacinę ir ekologišką ekonomiką.

    Lietuva, kuri šį savaitgalį minėjo sovietinės okupacijos pradžios 80-ąsias metines, tuo pačiu yra informacinio karo, vykdomo Rusijos prieš Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto aljanso nares, „fronto valstybė“. Jos ekspertai jau sausio pabaigoje atskleidė pirmąsias dezinformacines žinias, skleidžiamas iš Rusijos, dėl tuo metu dar naujo ir mažai žinomo susirgimo Covid-19. Todėl pradedame mūsų pokalbį, kuris įvyko dar prieš galimybių keliauti po Europos Sąjungą atlaisvinimą, aktualiu požiūriu į tai, kaip pavyko suvaldyti dezinformacijos bangą.

    HN: Kas Lietuvai pandemijos metu buvo sudėtingiau: kovoti su koronavirusu, ar su rusiška dezinformacija, kuri išnaudojo pandemijos suteiktas progas?

    Nuo vasario 1 iki gegužės 28 d. identifikavome 1 335 įvairių tipų informacinius incidentus, susijusius su Covid-19 lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Ši krizė parodė, kad pandemija ir infodemija, tai yra informacinė pandemija, yra viena į kitą panašesnės, nei gali atrodyti. Prevencija, sugebėjimas valdyti krizę ir padidintas dėmesys abiem atvejais yra esminiai. Lietuvai dezinformacija nėra jokia naujiena. Šiai grėsmei turime parengę reikiamas institucijas. Kita vertus pandemija buvo beprecedentis reiškinys. Pritaikėme tokius krizių valdymo metodus, kad su virusu susidorotume. Šiais atvejais labai svarbus sisteminis ir ilgalaikis požiūris, taigi turime analizuoti krizės patirtis ir pasirengti būsimiems scenarijams.  

    HN: Ar NATO ir ES sėkmingai atrėmė dezinformacijos bangą, atūžusią su Covid-19?

    Dezinformacinė kampanija prieš ES ir NATO pandemijos metu tapo daug aršesnė. Pagrindiniu norimu tikslu buvo sumažinti Lietuvos piliečių pasitikėjimą ES ir NATO. Buvo bandoma daryti įtaką viešajai nuomonei ta prasme, kad esą narystė ES neturinti prasmės, nes trūksta narių solidarumo, ir tai esą Lietuvai lems neigiamas ekonomines pasekmes. Atsirado ir naratyvas, kad narystė NATO yra nereikalinga, kad leidžiami dideli pinigai ginklų pirkimui vietoje to, kad būtų skiriami sveikatos apsaugai. Taip pat žmonės buvo bandomi įtikinti, kad NATO ir ES organizuoja informacinę ataką prieš Rusiją ir Kiniją, ir kad tam skiriamus pinigus jos galėtų naudoti žmonėms gelbėti. Matome, kad dezinformacija klesti chaose, maitinama supriešinimo ir nepasitikėjimo. NATO ir ES pavyko aiškiai išreikšti savo nuostatas, būti aktyvioms, ir sutinku, kad visuomet yra galimybė pasitaisyti, greičiau reaguoti, būti geriau pasirengusiems. Šie iššūkiai lėmė, kad geriau suvokiame, kad stipresni esame tuomet, kai esame vieningi. ES ir NATO, ir kitose tarptautinėse organizacijose, kurios vadovaujasi tarptautine teise ir jos principais.

    Gitanas Nausėda (56) – Lietuvos ekonomistas, vadovas ir bankininkas, dirbęs valstybės institucijose, tarp jų Lietuvos banke, taip pat privačiame sektoriuje AB Vilniaus bankas ir SEB banke, kur buvo pagrindiniu ekonomistu. Tai dažnai anksčiau Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje cituotas ekonomikos ekspertas. 2018 m. kaip nepartinis kandidatavo tiesioginiuose prezidento rinkimuose ir praėjusią gegužę juos laimėjo surinkęs 70 proc. balsų II ture. Jis vedęs, turi 2 dukteris.

    HN: Lietuva yra viena iš Vidurio ir Rytų Europos valstybių, kurios su pandemijos situacija susidorojo pakankamai gerai. Kokios to priežastys, jei palygintume padėtį su Vakarų Europos šalimis, arba JAV?

    Palyginti su Vakarų Europa, Lietuvai pavyko gana sėkmingai užkirsti kelią viruso plitimui. Pradžia buvo sunki, bet po to mes sugebėjome sukaupti dėmesį būtent į tai. Įvedėme griežtą karantiną ir atlikome daugybę testų. Dar vis anksti tvirtinti, kurios apsaugos priemonės lėmė konkrečius rezultatus. Ir toliau vadovausimės Pasaulinės  sveikatos organizacijos rekomendacijomis ir rengsimės būsimiems iššūkiams.

    HN: Kokią įtaką toliau pandemija darys būsimam gyvenimui ir Lietuvos ekonomikai, ir visai Europos Sąjungai?

    Covid-19 yra rimta sveikatos krizė, kuri apsunkino ekonomiką, tai aišku visais požiūriais. Mums reikia tinkamai pasimokyti, kad iš krizės išeitume vieningesni, stipresni ir efektyvesni. Pasikeitimai, kurie anksčiau atrodė tolimi, staiga įvyko pernakt, pavyzdžiui, nuotolinis mokymas, darbas iš namų, spartesnis sprendimų priėmimas ir nekonvencinės politinės idėjos. Iš to turime semtis patirties. Atsinaujinimas turi būti grįstas inovacijomis ir didesnės pridėtinės vertės investicijomis, taigi turime rinktis skaitmeninę ir ekologišką kryptį, ir tai sutampa su mūsų ilgalaikiais tikslais. Taip pat supratome, kad kaip Europos Sąjunga turime sugebėti patys sau pagaminti pakankamai kritiškai svarbių medicininių priemonių, ir šiuo metu ši tendencija bus globali – trumpės distribucijos grandinė, tiekimas bus diversifikuojamas. Pagrindinė sėkmės sąlyga šiuo požiūriu yra be kliūčių veikianti ir stipri europinė vidaus rinka. Taip pat ES turėtų būti vieningesnė ir solidaresnė. Pirmieji žingsniai buvo žengti su Europos atsinaujinimo fondu, tęsti turėtume padidindami Europos biudžetą, ypač jo sanglaudai skirtą dalį. Koronavirusas sulėtino globalią ekonomiką, tačiau sulėtėjimą turime suvokti kaip trumpą pauzę, kuri atėjo prieš šuolį pirmyn.

    Politikos naujokas

    ◼ Gitanas Nausėda tęsia savo populiarios pirmtakės Dalios Grybauskaitės darbus keliais požiūriais: jis stipri nepartinė asmenybė valstybės vadovo funkcijoje, ir aiškiai suvokia, kad Lietuva turi būti vakarietiška demokratija, stipriai susieta su ES ir NATO. Viršpartiškumo pabrėžimas kompensuoja jo kaip naujoko politikoje poziciją, ir sudaro pusiausvyrą itin išsmulkėjusioje šalies partinėje sistemoje, kurioje į priekį išsiveržė verslininkai oligarchai, panašiai kaip Čekijoje.

    ◼ Lietuvos Prezidentas pagal Konstituciją turi stipresnį žodį užsienio ir saugumo politikoje (nei Čekijoje- vert. past.), pavyzdžiui, dalyvauja ES ir NATO viršūnių susitikimuose. G. Nausėda aiškiai siekia geresnių santykių su svarbiausiąja kaimyne Lenkija. Bendra istorija dažnai tampa pančiojančia kliūtimi, išnaudojama abiejų šalių nacionalistų argumentuose.

     

    HN: Kokia Jūsų nuomonė apie Europos atnaujinimo fondą ir tai, ką jis siūlo?

    Europos komisijos atnaujinimo planą entuziastingai vertiname kaip svarbų žingsnį link greito ekonominio atsigavimo ir ilgalaikio augimo. Lietuva remia žalios, skaitmeninės ir atsparios naujos kartos ES ambiciją. ES biudžetas ir atnaujinimo fondas turėtų įgyvendinti ambicijas užtikrinti pakankamus ekonominio augimo finansų šaltinius ir tuo pat metu užtikrinti ES anksčiu nusibrėžtus tikslus. Debatuose „paskolos versus garantijos“ esame atviri diskusijoms. Svarbiausia, kad atnaujinimo instrumentas būtų grįstas objektyviais kriterijais, kurie užtikrins, kad lėšos būtų teisingai paskirstytos remiantis paskutiniaisiais statistiniais duomenimis, ir kad atspindėtų realią įtaką, krizės padarytą skirtingų šalių ekonomikoms.

    HN: Savo funkcijoje esate nepilnus metus. Mūsų regione apskritai trūksta nepriklausomų asmenybių, kurios imtųsi politikos. Kokios priežastys lėmė Jūsų sprendimą kandidatuoti, ir kodėl, Jūsų manymu, lietuviai už Jus balsavo?  

    Lietuvai reikėjo naujos energijos ir naujos politikos. Mano sėkmės priežastimi buvo būtent nepriklausomo kandidato statusas, ir mano politinė ekonomisto, kuris viešumoje buvo pastebimas pastaruosius dešimtį penkiolika metų, patirtis. Rinkėjai buvo tikri, kad profesionaliai esu pasirengęs, ir tai atsispindėjo jų politiniuose lūkesčiuose. Taip pat norėjau savo pavyzdžiu parodyti, kad profesionalai, aktyvūs visuomenėje, gyvenime gali rasti daugiau tolesnės karjeros alternatyvų. Jei jūsų etinių vertybių sistema ir profesinės patirtys tinkamos, turėtumėt, ar net privalote eiti į politiką. Kam kitam ten reikėtų eiti? Turėtų būti daugiau tokių žmonių, perimančių atsakomybę už savo šalies ateitį.   

    HN: Ko labiausiai reikia politiniam lyderiui šioje technologijų, liberaliosios demokratijos ir hibridinių grėsmių eroje?

    Manau, kad lyderis turi nusistatyti ir rasti prioritetus, atskirti esmines ir šalutines temas. Ypač svarbu, kad tie, kurie prisiima politinę atsakomybę, sugebėtų atskirti pelus nuo grūdų ir nustatyti pagrindines rizikas ir svarbiausias savo šalies galimybes. Šiuo momentu Lietuvai svarbu teisingai įvertinti vykstančias geopolitinius ir vidinius pokyčius. Geopolitinis faktorius priklauso nuo europinės politikos ir transatlantinių ryšių. Namuose noriu susitelkti ties socialinės valstybės kūrimu ir mažinti prarają tarp turtingųjų ir vargšų. Lietuva turi galimybę stiprinti didesnės pridėtinės vertės verslą ir kurti žinių ekonomiką. Šalyje, kurioje prieš pandemiją atlyginimai augo dešimčia procentų, reikia ieškoti naujų, išmaniųjų sričių, kurios kuria aukštesnę pridėtinę vertę. Kitaip brangi darbo jėga apribos mūsų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Lietuvai daugelyje sričių, tokių kaip fintech arba blockchain, sekasi. Taip pat ji patraukli stambiems investuotojams. Ir pagal tai turime išlaikyti palankią mokesčių apkrovą ir mikroekonominį klimatą investuotojams.

    HN: Lietuva stengiasi pasauliui prisistatyti kaip šalis, orientuota į IT paslaugas. Nebijote, kad IT įmonių burbulas subliukš, ir kad tai turės lemiamą įtaką Jūsų valstybės ekonomikai?

    Šis sektorius pastaraisiais metais Lietuvoje iš tiesų sublizgėjo. Mūsų skaitmeninė ekonomika paskutiniuosius ketverius metus augo triskart sparčiau, nei visas šalies ūkis. Globaliai esame pirmoje vietoje pagal skaitmeninių ir technologinių sugebėjimų prieinamumą. Lietuva išrinkta viena iš keturių geriausių pasaulio šalių fintech verslui. Tai daugelio inovacijų metų, palankios reguliacinės aplinkos ir strateginio privataus ir viešojo sektoriaus planavimo išdava. Galimybė nesudėtingai įkurti įmonę patvirtinta mūsų užimama 11 vieta „Doing Business 2019“ reitinge. Pasaulis daug išmoko iš interneto verslo burbulo sprogimo ir finansų krizės. Mūsų ekonomika tapo atsparesne. Nesame naivūs investuotojai. Mums ir investuotojams akivaizdu, kad ne visi startuoliai virsta vienaragiais (terminas, apibrėžiantis naujas sėkmingas įmones, kurių vertė viršija 1 mlrd. JAV dolerių – red. past.). Startuolių aplinkoje nesėkmė yra laikoma proceso dalimi. Vis dėlto aš giliai tikiu Lietuvos ekonomika, nes mūsų kaip IT centro sėkmės motoras yra talentingi profesionalai. Netikiu, kad žinių ir sugebėjimų burbulai gali sprogti.   

    HN: Visose Baltijos šalyse išdėstyti priešakinių NATO pajėgų padaliniai, kurie čia rengia aljanso pratybas. Lietuva po Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu 2014 m. atnaujino privalomą karinę tarnybą ir investuoja į naujus ginklus. Ar to pakanka, kad atbaidytumėt Rusiją, kad nemėgintų destabilizuoti Jūsų valstybės, ar kad tiesiog jos neužpultų?

    Sąjungininkų, ir ypač JAV atstovų buvimas Baltijos jūros regione yra stipriausia atbaidymo priemonė. Neturėtume bijoti garsiai pasakyti, kad šios pajėgos iš tiesų tarnauja gynybai. Faktas, kad jie čia yra, ir yra pasirengę kartu su mumis akimirksniu atremti galimą puolimą, yra stipriausias faktorius, kuris padeda de-eskaluoti situaciją. Taip, nuo 2014 m. mes padarėme rimtą pažangą geriau parengdami aljansą. Tačiau vis dar turime likusių tam tikrų neatidėliotinų reikalų, pavyzdžiui, tas NATO pajėgas, kurios puolimo atveju turėtų greitai pastiprinti jau čia esančius aljanso būrius, arba pavyzdžiui Baltijos šalių aviacinio saugumo sprendimus. Mes tikrai labai rimtai žiūrime į savo saugumo klausimus, šiuo metu saugumui skiriame 2,03 proc. BVP. Iki 2030 m. tai turėtų sudaryti 2,5 procento.

    HN: Ar aktualesnė grėsmė šiuo metu Lietuvai yra Rusijos kariuomenė, ar Rusijos politika statyti atomines elektrines arti Lietuvos, Baltarusijoje ir Kaliningrade?

    Rusija palaipsniui didina savo veiksmų agresiją, nevengdama ir pagrasinti panaudoti jėgą, kad pasiektų savo politinius tikslus. Tai ir karinės pratybos prie pat mūsų valstybės sienų, ir tolesnis ginklavimasis Kaliningrade, ir besitęsiantis nestabilumas Rytų Ukrainoje arba nelegali ir neteisėta Krymo aneksija. Tą patį galima pasakyti apie Astravo atominę elektrinę (statoma Baltarusijoje apie 40 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus – red. past.). Mano manymu, tai geopolitinis projektas, ne ekonominis. Laikomės savo pozicijos, kad iki ji bus paleista, privalo atitikti ES streso testų sąlygas.

    HN: Lietuva politiškai labai artima Jungtinėms Valstijoms. Ar baiminatės, kad vadovaujant Donaldui Trumpui, susilpnės JAV ryšiai su Šiaurės Atlanto aljansu? Ar įmanoma tokiu atveju pakeisti aljansą kokia nors ES iniciatyva?

    Esu tikras, kad NATO yra ir privalo likti Europos saugumo stuburu. Transatlantiniai ryšiai yra gyvybiškai svarbūs, ir jiems alternatyvos nėra. Viršūnių susitikime, skirtame aljanso įkūrimo 70-mečiui pernai gruodį Londone, nemačiau jokių ženklų, kad amerikiečiai norėtų ryšius su aljansu susilpninti, kaip tik atvirkščiai. Pietų su Donaldu Trumpu tiems nariams, kurie išpildo 2 proc. BVP gynybos išlaidoms reikalavimą, metu Amerikos įsipareigojimas įgyvendinti strateginę NATO programą ir vadovauti aljansui buvo išreikštas labai ryžtingai. Ateityje negalime leisti rastis abejonėms dėl to, kad atsirastų kokia nors dirbtinė struktūra, kuri konkuruotų arba pakeistų Šiaurės Atlanto aljansą. Debatai dėl europinės strateginės autonomijos šiame kontekste klaidina. Taip, Europa turi gynybos išlaidų ir savo karinės gynybos prasme itin pasitempti. Bet dviejų gynybos klauzulių, vienos dėl NATO ir kitos, susijusios su ES, egzistavimas būtų painus.

    HN: Lietuva gynybos srityje glaudžiai bendradarbiauja su Vokietija. Kokį matote Vokietijos vaidmenį Vidurio Europos ir Baltijos regiono saugume? Ar reikalinga, kad šioje srityje Vokietija būtų aktyvesnė, ir labiau demonstruotų karinę jėgą?

    Vokietijos grįžimas į „strateginę sceną“ buvo ir iki šiol Lietuvai yra vienas iš esminių NATO viršūnių susitikimo 2016 m. Varšuvoje išdavų. Susitikimo nutarimas sukurti priešakinius padalinius, vadovaujamus Vokietijos, jau po metų buvo pritaikytas praktikoje mano šalyje! Tai turime išlaikyti. Esu labai dėkingas Vokietijai už paramą ir patirtį, kuria ji su mumis dalinasi stiprindama Lietuvos kariuomenę ir mūsų saugumą. Tai tikra solidarumo ir įsipareigojimo išraiška, ir mes tai labai vertiname.  

    HN: Kokie, Jūsų manymu, iki šiol neišnaudoti Lietuvos ir Čekijos santykių aspektai, kalbant apie gynybą, ekonomiką, kultūrą ar kitą sritį?

    Mūsų dvišaliai santykiai draugiški. Puikiai veikia gynybos ir saugumo bendradarbiavimas, pagrįstas viduramžius siekiančia tradicija. Moderniaisiais laikais puikiai pamename Čekijos pagalbą mūsų kelyje į NATO ir taipogi faktą, kad kvietimą mes gavome Prahoje. 250 Čekijos kareivių buvimas NATO padalinyje Lietuvoje (tiek buvo 2018-2019 m., šiuo metu Lietuvoje esantis padalinys mažesnis – red. past) buvo patikimas Čekijos įnašas į viso regiono stabilumą ir stipri transatlantinių vertybių parama. Turime ir gerų mokslo bendradarbiavimo pavyzdžių: vienas iš stipriausių Europoje lazerių, kuris šiuo metu statomas Čekijoje, buvo vystomas bendradarbiaujant su Lietuvos mokslininkais ir gamintojais. Kitu būdu, kaip padidinti mūsų ekonominio bendradarbiavimo apimtis, turi būti mokslas, tiksliau susitelkimas į aukštesnės pridėtinės vertės pramonę. Tikimės, kad geležinkelio „Rail Baltica“ projektas suteiks galimybę toliau bendradarbiauti su  Vidurio Europa, įskaitant Čekiją. Žinome ir Čekijos ketinimus plėsti atomines elektrines. Manome, kad Čekija, disponuojanti didžiuliu atominės energijos išmanymu ir su ja susijusia patirtimi, turėtų paremti siekius užtikrinti, kad Astravo atominė elektrinė mūsų kaimynėje Baltarusijoje būtų vystoma pagal aukščiausius saugumo standartus. Kitaip šis projektas gali neigiamai paveikti europinių tokios rūšies projektų konkurencingumą ir atominės energijos patikimumą apskritai.

    HN: Lietuva Europoje yra viena iš labiausiai populiacijos senėjimo ir masinės emigracijos pažeistų valstybių. Kaip su tuo tvarkytis? Ar imigracija būtų sprendimas?

    2019 m. Lietuvoje pirmą kartą per 28 metus gyventojų skaičius paaugo. Bet nepaisant to migracijos situacija yra didžiulis iššūkis, ir Vyriausybė turi stipriai pasistengti, kad piliečiai jaustųsi namie laukiami. Siekiame Lietuvoje įgyvendinti subalansuotą imigracijos politiką, kad ji atitiktų valstybės ir visuomenės interesus. Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybų ir transporto, imigracija jau padėjo. Aiškiai suvokiame, kad migraciją lemia komplektas aspektų, įtvirtintų iš pirmo žvilgsnio nesusijusiose srityse. Reikia susitelkti ties žmonių grįžimo parama. Kad jiems grįžti būtų patrauklu, pirmiausia reikia aktyviai dirbti su diaspora. Pozityvios demografinės raidos pagrindas yra mūsų šalies ekonominio ir socialinio gerovės jausmo stiprinimas. Būtina skirti dėmesį socialinei atskirčiai, pajamų nelygybei ir viešųjų paslaugų prieinamumui. Šiuo požiūriu mums reikia dar daug nuveikti. 2018 m. mūsų Seimas priėmė demografijos, migracijos ir integracijos strategiją iki 2030 metų. Joje yra prioritetai, tokie kaip aktyvesnis vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas darbo rinkoje ir viešajame, politiniame gyvenime. Strategija taip pat daug dėmesio skiria finansiniam saugumui, mokymuisi visą gyvenimą ir sveikatos apsaugos kokybės ir prieinamumo gerinimui.

     

     

    Vertė V. Braškytė-Nemečkova

    Naujienlaiškio prenumerata